Šis koncertas, kurį išgirsite Kauno sinagogoje, žymi malonią sukaktį, dėl kurios buvo smagu susirasti ir atsiversti 2014-ųjų „Kaunas Jazz“ programėlę.

„Lietuvos džiazo vunderkindai“ – taip tada vadinome dainininkės Silvios Leonzio ir pianisto Mariaus Giedros duetą, susibūrusį būtent dėl pasirodymo festivalyje „Kaunas Jazz“.

Dabar net nelengva patikėti, bet tuo metu, kai šie muzikantai prieš dešimt metų muzikavo festivalio atidaryme, Silvijai buvo vos trylika, o Mariui – šešiolika metų. Tačiau jaunas amžius nesutrukdė – pasirodymas Kaune buvo solidus, abu muzikantai toliau eina savo keliu ir šįmet su malonumu grįžta į festivalį, kuriame viskas ir prasidėjo.

Silvia Leonzio džiazu žavisi nuo mažens. Dar nepradėjusi lankyti mokyklos, ji jau mėgino atkartoti išgirstus džiazo garsus ir dievino dainininkę Dianą Krall. Vos pradėjusi mokytis džiazo vokalo, ji atkreipė į save dėmesį ir netrukus jau koncertavo su įvairiais bigbendais.

Šiandien Silvia – džiazo dainininkė, kompozitorė ir improvizatorė, gyvenanti Londone ir besimokanti Guildhall’o muzikos ir dramos.

Įvairios muzikinės patirtys skatina šią atlikėją tyrinėti unikalius garso pasaulius – ji puikiai save jaučia tiek džiaze, tiek soulo ar alternatyviojoje elektroninėje muzikoje.

Dainuodama Silvia tarsi plečia tradicinių vokalinių vaidmenų ribas: jai nesvetimas eksperimentavimas su savo balsu, būdingos unikalių vokalinių išraiškos būdų paieškos. Klausytojai Silvios Leonzio dainavimą lygina su pasaulinių žvaigždžių Björk ir Esperanza Spalding. Pastarąją, beje, dar prieš dešimtmetį, prisistatydama „Kaunas Jazz“ publikai, Silvia minėjo kaip vieną iš savo įkvėpėjų.

Silvios bendražygis Marius Giedra – jaunosios kartos džiazo pianistas ir kompozitorius, kuris būdamas vos šešiolikos jau koncertavo su savo suburtu bigbendu. Šiuo metu jis gyvena Nyderlanduose ir studijuoja Amsterdamo konservatorijoje.

Jo kūrybinių įkvėpėjų amplitudė svyruoja nuo džiazo legendų (tokių kaip Duke‘as Ellingtonas, Billas Evansas ar Johnas Coltrane’as) iki gerai žjnomų šių dienų atlikėjų – pavyzdžiui, Jasono Morano ir Beno Wendelio.

Kaip teigia pats Marius, savo kūryboje jis ieško tiek klasikinio, tiek avangardinio, tiek eksperimentinio džiazo skambesių.

Pianistas juos meistriškai apjungia, praturtindamas atlikimą virtuoziškomis improvizacijomis ir kiekvieną kartą paįvairindamas dueto pasirodymą vis naujomis garsinėmis spalvomis.

Jau nekantraujame išgirsti, kokias spalvas jis parinko koncertui Kaune – festivalyje, kuris duetui tikrai turėtų kelti labai nostalgiškus jausmus.

Tuo pačiu festivalio publikai tai – puiki galimybė išgirsti, kuo kvėpuoja ir kaip į muziką žvelgia jaunoji džiazo karta, kurios atstovai žinių ir naujų horizontų ieško užsienyje. Nors Silvia ir Marius šiuo metu savo namais vadina Vakarų didmiesčius, norisi tikėti, jog ateityje jie paliks ryškų pėdsaką mūsų šalies džiazo gyvenime. O kol kas – metas paminėti simbolinį jubiliejų ir išgirsti, kaip smarkiai šie muzikantai užaugo per dešimtmetį.